Markas Aurelijus – Vikipedija Markas Aurelijus Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos. Jump to navigation Jump to search    Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. Markas Aurelijus Markas Aurelijus (Metropoliteno meno muziejus, Niujorkas) Antoninų dinastija Gimė 121 m. balandžio 26 d. Romoje Mirė 180 m. kovo 17 d. (58 metai) Vindibonoje, dab. Viena Tėvas Marcus Annius Verus Motina Domitia Lucilla Vaikai Komodas Romos imperatorius Valdė 161 m. - 180 m. (~19 metų) Pirmtakas Antoninas Pijus Įpėdinis Komodas Vikiteka Markas AurelijusVikiteka Markas Aurelijus Antoninas (Caesar Marcus Aurelius Antoninus Augustus; 121 m. balandžio 26 d. Romoje – 180 m. kovo 17 d. Vindibonoje, dab. Viena) – Romos imperatorius 161–180 m., karvedys, filosofas stoikas. Jaunystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą] Šeima Tikrasis vardas – Markas Anijus Katilijus Severas, po vedybų pasivadino Marku Anijumi Veru. Tapęs imperatoriumi, pasivadino Marku Aurelijumi Antoninu. Jis buvo vienintelis Marko Anijaus Vero ir Domicijos Liucilos sūnus. Jo vienintelė artima giminaitė buvo dvejais metais jaunesnė sesuo Anija Kornificija Faustina. Domicija Liucila buvo kilusi iš turtingos konsulo rango šeimos. Marko Aurelijaus tėvas kilęs iš Ispanijos, buvo pretoriumi ir mirė, kai sūnui tebuvo treji metai. Markas Aurelijus pamini, kad iš jo išmoko "vyriškumo be puikybės". Jo tėvo teta iš motinos pusės buvo Vibija Sabina, Romos imperatoriaus Adriano žmona. Rupilija Faustina (Marko Aurelijaus senelė iš tėvo pusės) ir Vibia Sabina buvo pusiau seserys ir Saloninos Matidijos (Romos imperatoriaus Trajano dukterėčios) dukros. Jo tėvo sesuo buvo Faustina Vyresnioji, Romos imperatoriaus Antonino Pijaus žmona. Po tėvo mirties jį įsūnijo senelis iš tėvo pusės Markas Anijus Veras. Senelis mirė 138 m., sulaukęs beveik devyniasdešimties metų. Imperijos įpėdinis Jauno Marko Aurelijaus biustas, Kapitolijaus muziejus, Roma 136 m. Adrianas paskelbė, kad jo įpėdiniu taps Lucijus Cejonijus Komodas, pasivadinęs Liucijum Elijum Cezariu. Markas tada jau buvo patraukęs Adriano dėmesį (ir davė jam pravardę verissimus, išvertus "teisingiausias"). Jis buvo sužadėtas su Cejonija Fabija, Komodo dukra. Tačiau sužadėtuvės buvo nutrauktos po Komodo mirties, ir Markas Aurelijus buvo sužieduotas su Antonino Pijaus dukra. Tad po Liucijaus Elijaus (Komodo) mirties Adrianas iškėlė sąlygą, kad Antoninas, jei nori tapti įpėdiniu, turi įsūnyti Marką (tada jis vadinosi Marku Elijum Aurelijum Veru) ir Lucijų Cejonijų Komodą (Liucijaus Elijo sūnų, dešimt metų jaunesnį už Marką, pavadintą Liucijum Veru) ir paskirti juos abu savo įpėdiniais. Antoninas įvykdė sąlygą ir įsūnijęs paskelbė juos savo įpėdiniais 138 m. vasario 25 d., kai Markui buvo septyniolika metų. Jis tapo imperatoriumi sulaukęs 40 m. Spėjama, kad Adrianas buvo nusprendęs, jog Antoninas ir Komodas paruoš vietą jaunajam Markui Aurelijui ir Liucijui Verui. Apie Marko gyvenimą valdant Antoninui, žinoma iš jo susirašinėjimų su vienu iš Adriano paskirtų mokytojų Frontonu, svarbia figūra to meto kultūroje. Šiuose laiškuose Markas atrodo esąs protingas, rimtas ir sunkiai dirbantis jaunuolis. Jie taip pat rodo didėjančią filosofijos įtaką būsimajam imperatoriui: iš pradžių rodęs nepasitenkinimą nesibaigiančiomis lotynų ir graikų kalbų pamokomis, jis susidomi Epikteto, įtakingo stoikų mokyklos moralės filosofo, Diatribėmis. Taip pat jis pradėjo reikštis viešajame gyvenime šalia Antonino, tapdamas konsulu 140 m., 145 m. ir 161 m. Tai rodė bendradarbiavimą priimant sprendimus. 147 m. jis gavo prokonsulo imperium už Romos ribų ir tribunicia potestas, pagrindines formalias imperatoriaus galias. 145 m. jis vedė Aniją Galeriją Faustiną ar Faustiną Jaunesniąją, kuri buvo Antonino dukra ir jo pusseserė iš tėvo pusės. Imperatorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą] Bendravaldystė Raito Marko Aurelijus skulptūra ant Kapitolijaus kalvos 161 m. kovo 7 d. Antoninas Pijus mirė, ir Markas Aurelijus su Liucijum Veru tapo imperatoriais. Nors formaliai lygūs, Markas Aurelijus buvo vyresnis ir tikriausiai populiaresnis, tad Liucijui Verui dažnai tekdavo pavaldinio vaidmuo. Marko Aurelijaus reikalavimas imperatorium kartu paskirti ir Liucijų Verą aiškinamas jo ištikimybe jų įtėvio valiai. Bendravaldystei galėjo turėti įtakos karai, nes Markas Aurelijus beveik visą valdymą dalyvavo kariniuose žygiuose prieš gentis, gyvenusias už imperijos ribų. Reikėjo autoritetingo asmens įsakinėti kariams, bet pats imperatorius negalėjo tuo pat metu ginti sienų nuo germanų ir partų. Jis nenorėjo tam paskirti karvedžio, nes jau anksčiau sėkmingi karvedžiai, tokie kaip Julijus Cezaris ar Vespasianas, pasinaudojo armija nuversti valdžią ir įsitvirtinti soste. Markas Aurelijus išsprendė problemą, paskirdamas Verą vadovauti kariams Rytuose. Liucijus Veras buvo pakankamai autoritetingas vadovauti kariams ir pakankamai galingas, kad neturėtų paskatos nuversti Marką Aurelijų. Jis išliko ištikimas Markui iki mirties 169 m. žygio metu. Karai su partais Marko Aurelijaus arka Tripolyje, pastatyta imperatoriui atminti Azijoje atsinaujinusi partų imperija 161 m. atnaujino išpuolius, nugalėjo dvi romėnų armijas ir įsiveržė į Armėniją ir Siriją. Markas Aurelijus pasiuntė Liucijų Verą vadovauti armijai. Karas sėkmingai baigėsi 166 m., nors nuopelnai turėtų būti priskirti jo vadovaujamiems generolams, pavyzdžiui, Gajui Avidijui Kasijui. Grįžęs iš žygio Liucijus Veras buvo apdovanotas triumfu. Paradas buvo neįprastas, nes jame dalyvavo du imperatoriai, jų sūnūs ir netekėjusios dukros. Ta proga Marko Aurelijaus sūnūs – penkiametis Komodas ir trimetis Anijus Veras – buvo paskelbti cezariais. Sugrįžusi armija parsinešė užkratą, vadinamą Antonino pandemija ar Galeno pandemija, kuris išplito po imperiją tarp 165 ir 180 m. Liga, sukėlusi pandemiją, tikriausiai buvo raupai ar tymai ir pareikalavo abiejų imperatorių gyvybių: Liucijus Veras mirė 169 m., o Markas Aurelijus 180 m. Liga atsinaujino po devynerių metų ir, pasak Kasijaus Dio, per dieną Romoj mirdavo iki 2000 žmonių, t. y. ketvirtis infekuotųjų. Iš viso mirė apie 5 mln. žmonių. Germanija ir Dunojus Taip pat skaitykite pagrindinį straipsnį Markomanų karai Marko Aurelijaus biustas, Kapitolijaus muziejus, Roma Apie 160 m. germanų gentys ir kiti klajokliai pradėjo veržtis pro šiaurines sienas, tiksliau, į Galiją ir per Dunojų. Taip tikriausiai atsitiko dėl toli rytuose gyvenusių genčių spaudimo. Pirmoji katų invazija į Germania Superior buvo atremta 162 m. Pavojingesnis buvo markomanų iš Bohemijos, Romos imperijos klientų nuo 19 m. e. m., lombardų ir kitų germanų genčių bendras įsiveržimas per Dunojų. Tuo pat metu Irano sarmatai įsiveržė tarp Dunojaus ir Tisos upių. Dėl padėties rytuose baudžiamasis žygis galėjo būti surengtas tik 167 m. Abu imperatoriai vadovavo kariams. Po Vero mirties 169 m. Markas Aurelijus beveik visą likusį gyvenimą asmeniškai vadovavo žygiams prieš germanus. Romėnai patyrė bent du didelius pralaimėjimus kvadams ir markomanams, kurie kirto Alpes, nusiaubė Opitergium (Oderzo), apgulė Akvilėją, pagrindinį romėnų miestą šiaurės rytų Italijoje. Tuo pat metu kostobokai, atvykę iš Karpatų srities, įsiveržė į Mesiją, Makedoniją ir Graikiją. Po ilgos kovos Markas Aurelijus išvijo įsibrovėlius. Daugybė germanų apsigyveno tokiuose pasienio regionuose kaip Dakija, Panonija, Germanija ir pati Italija. Tai ne naujas reiškinys, bet dėl gausybė persikėlusiųjų reikėjo įkurti dvi naujas pasienio provincijas kairiajame Dunojaus krante – Sarmatiją ir Markomaniją. Markas Aurelijaus planams sutrukdė Avidijaus Kasijaus maištas Rytuose, kurį sukėlė gandas apie tariamą imperatoriaus mirtį nuo ligos. Iš Rytų provincijų tik Bitinija ir Kapadokija neprisidėjo prie maištininkų. Kai paaiškėjo tiesa, Avidijų Kasijų nužudė jo paties kariai. Su žmona Faustina Markas Aurelijus iki 173 m. keliavo po Rytų provincijas. Jis lankėsi Atėnuose, pasiskelbdamas filosofijos globėju. Praėjus metams po triumfo Romoje, jis vėl išžygiavo į Dunojaus frontą. Po lemiamos pergalės 178 m. atrodė, kad planas prijungti Bohemiją pavyks, bet jis nebuvo įgyvendintas dėl imperatoriaus ligos ir mirties 180 m. Mirtis ir Įpėdinis Markas Aurelijus mirė 180 m. kovo 17 d. Vindibonoje. Jį lydėjo sūnus ir įpėdinis Komodas. Markas Aurelijus iš karto sudievintas, o pelenai sugrąžinti į Romą ir palaidoti Adriano mauzoliejuje, kur ilsėjosi iki 410 m., kai vizigotai nusiaubė Romą. Kovoms su germanais ir sarmatais atminti Romoje pastatyta Marko Aurelijaus kolona. Markas Aurelijus Atėnuose įsteigė keturias filosofijos katedras – po vieną kiekvienai tuo metu labiausiai paplitusiai mokyklai: akademinei, peripatetikų, stoikų ir epikūriečių. Dėstytojams buvo skiriamas valstybės išlaikymas. Parašė 12 knygų „Sau pačiam“ (Ad se ipsum libri).   Romos imperatorius   Anksčiau valdė: Antoninas Pijus Markas Aurelijus (161–180) Antoninų dinastija Vėliau valdė: Komodas Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis ž • a • r Romos imperatoriai Principatas 27 pr.m.e. – 235 m. Augustas • Tiberijus • Kaligula • Klaudijus • Neronas • Galba • Otonas • Vitelijus • Vespasianas • Titas • Domicianas • Nerva • Trajanas • Hadrianas • Antoninas Pijus • Markas Aurelijus kartu su Lucijus Veras • Komodas • Pertinakas • Didijus Julianas • Septimijus Severas • Karakala • Geta • Makrinas kartu su Diadumenianas • Elagabalas • Aleksandras Severas Krizė 235–284 Maksiminas Trakietis • Gordianas I ir Gordianas II • Pupienas 'ir Balbinas • Gordianas III • Filipas Arabas • Decijus kartu su Herenijus Etruskas • Hostilianas • Trebonianas Galas kartu su Voluzianas • Emilianas • Valerianas • Galienas kartu su Saloninas • Klaudijus Gotikas • Kvintilijus • Aurelianas • Tacitas • Florianas • Probas • Karas • Karinas • Numerianas Dominatas 284–395 Diokletianas • Maksimianas • Konstancijus I Chloras • Galerijus • Severas • Maksencijus • Maksiminas Daja • Licinijus kartu su Valerijus Valentas ir Martinianas • Konstantinas I • Konstantinas II • Konstantas I • Konstancijus II kartu su Vetranijus • Julianas • Jovianas • Valentinianas I • Valentas • Gracianas • Valentinianas II • Teodosijus I Didysis Vakarų Romos imperija 395–480 Honorijus kartu su Konstantinas III • Konstancijus III • Joanas • Valentinianas III • Petronijus Maksimas • Avitas • Majorianas • Libijus Severas • Antemijus • Olibrijus • Glicerijus • Julijus Nepotas • Romulas Augustulas Vikicitatos Puslapis Vikicitatose – Markas Aurelijus Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Markas_Aurelijus&oldid=6001184" Kategorijos: Romos imperatoriai Senovės Romos rašytojai Senovės Romos filosofai Senovės Romos karvedžiai Romos imperijos konsulai Paslėptos kategorijos: Straipsniai be šaltinių nuo 2006 m. balandžio Straipsniai be šaltinių pažymėti nuo 2020 m. vasario Straipsniai be šaltinių Naršymo meniu Asmeniniai įrankiai Neprisijungęs Šio IP aptarimų puslapis Indėlis Sukurti paskyrą Prisijungti Vardų sritys Straipsnis Aptarimas Variantai Žiūrėti Skaityti Keisti Keisti vikitekstą Istorija Daugiau Paieška Naršymas Pagrindinis puslapis Bendruomenės portalas Forumas Naujausi keitimai Atsitiktinis straipsnis Pagalba Parama Įrankiai Susiję straipsniai Susiję keitimai Specialieji puslapiai Nuolatinė nuoroda Puslapio informacija Cituoti straipsnį Vikiduomenys įrašas Spausdinti/eksportuoti Kurti knygą Parsisiųsti kaip PDF Versija spausdinimui Kituose projektuose Vikiteka Vikicitatos Kitomis kalbomis Afrikaans Aragonés Ænglisc العربية مصرى Asturianu Azərbaycanca تۆرکجه Bikol Central Беларуская Български བོད་ཡིག Brezhoneg Bosanski Català Čeština Cymraeg Dansk Deutsch Zazaki Ελληνικά English Esperanto Español Eesti Euskara Estremeñu فارسی Suomi Føroyskt Français Frysk Gaeilge Gàidhlig Galego 客家語/Hak-kâ-ngî עברית हिन्दी Hrvatski Magyar Հայերեն Interlingua Bahasa Indonesia Ido Íslenska Italiano 日本語 ქართული Kongo Қазақша 한국어 Latina Lingua Franca Nova Latviešu Malagasy Македонски Монгол मराठी Bahasa Melayu မြန်မာဘာသာ Napulitano Nederlands Norsk nynorsk Norsk bokmål Occitan Polski Piemontèis پنجابی Português Română Русский Sicilianu Scots Srpskohrvatski / српскохрватски Simple English Slovenčina Slovenščina Shqip Српски / srpski Svenska Kiswahili தமிழ் Тоҷикӣ ไทย Tagalog Türkçe Українська Oʻzbekcha/ўзбекча Tiếng Việt Winaray 吴语 Yorùbá 中文 文言 Bân-lâm-gú 粵語 Keisti nuorodas Šis puslapis paskutinį kartą keistas 4 gruodžio 2020 12:18. Tekstas pateikiamas pagal Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją; gali būti taikomos papildomos sąlygos. Detaliau – Terms of Use . Privatumo politika Apie Vikipediją Jokių garantijų Mobili peržiūra Kūrėjai Statistika Slapukų politika